Kapadokija – vienas gražiausių geologinių stebuklų pasaulyje

Daugelis mėgsta keliauti. Vieni mėgaujausi žygiais po savo gimtąją šalį, kiti – vedini iššūkių, ieško nuotykių įvairiuose pasaulio kampeliuose. Esu apkeliavusi net 24 valstybes ir šis sąrašas pasipildė, kai mokykloje gavau pasiūlymą sudalyvauti Erasmus+ mainuose, vykstančiuose Turkijoje. Turėjau galimybę pasirinkti Lenkiją, bet ten esu buvusi daug kartų, todėl Turkija man atrodė paslaptingesnė valstybė, traukianti turistus kaip bites prie medaus. Ilgai nedvejojus nusprendžiau leistis į džiaugsmų ir vargų kupiną savaitę šioje šalyje, garsėjančioje savo kultūra, patiekalais bei be galo draugiškais žmonėmis.

 

  Visą savaitę praleidome Sivase – mieste, esančiame Turkijos viduryje, tačiau šį kartą noriu pakalbėti ne apie jį, o apie didžiausią įspūdį palikusį regioną – Kapadokiją. Tai stulbinančio grožio geologinis stebuklas Centrinėje Anatolijoje, kuris sudaro didžiąją dalį Mažosios Azijos pusiasalio. Šis regionas pasižymi ypač vaizdingomis kalnuotomis vietovėmis, tarp kurių yra Gioremės slėnis, paskelbtas pasaulio paveldu. Tai žemės erozijos suformuotas landšaftas Turkijoje, kuris užima 300 km² plotą. Čia yra daugybė olose išskaptuotų bažnyčių ir vienuolynų, kurie atspindi Bizantijos laikų meną ir gyvenimo būdą. 1985 m. Gioremės nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

 

Kapadokija kadaise buvo viena iš stotelių Šilko kelyje. Kvapą gniaužiančio kraštovaizdžio nebūtų atsiradę, jeigu prieš maždaug 60 mln. metų šios gyvenvietės nebūtų lava užpylę du ugnikalniai. Ilgus metus minkštą gruntą nešiojo žiemą ūžaujantys šalti vėjai, lietūs ir sniegas. Kur gruntas buvo minkštesnis, susiformavo slėniai, kietesnėse vietose liko kalvos. Vietiniai keistus akmens darinius vadina fėjų kaminais. Manoma, kad tokius bokštus sukūrė juose gyvenusios fėjos. Nepaisant to, po žeme galime rasti tūkstančio metų senumo išsiraizgiusius labirintus. Taip pat čia yra apie 200 vadinamų požeminių miestų, kurie buvo pritaikyti gyventi ištisomis savaitėmis: įrengti šuliniai, ventiliacijos angos, kaminai, aliejaus saugyklos, maisto ruošimo kambariai iš akmens, stovėjo vynuogių spaudimo įrenginiai, pastatytos griežtos struktūros bažnyčios, o didžiąją dalį Kapadokijos regiono patogu apžvelgi labiausiai paplitusia turistų pramoga – oro balionais.

  Be galo džiaugiuosi gavusi išskirtinę galimybę aplankyti šį neįprastą kraštą, o įspūdžiai galvoje išliks dar labai ilgai, todėl visiems rekomenduočiau pamatyti stebuklingąją Kapadokiją!

  
 Kotryna Remeikaitė, IIIgB

Foto: Kotryna Remeikaitė