Studentai mokosi UKG

Ugnės Karvelis gimnazija nuo rugsėjo mėnesio sėkmingai bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universiteto studentais, kurie atlieka stebėjimo, mokymo praktiką. Džiaugiamės jaunų žmonių siekiu tapti pedagogais. Būsimos lietuvių, vokiečių ir anglų kalbų, matematikos, biologijos, muzikos mokytojos gimnazijoje analizuoja Lietuvos švietimo dokumentus, gilinasi  į pamokos planavimo ir organizavimo metodikas. Bendradarbiaudamos su mokytojais universitete įgytą teoriją pritaiko praktikoje.

Norime pasidalinti studentės Audronės Baležentytės, kurios praktikos vadovė yra lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Raižienė, stebėtos integruotos istorijos ir lietuvių kalbos pamokos, vestos mokytojų Rasos Raižienės ir Loretos Šimkienės  5 klasėje, apžvalga.

„Šiandien, vasario 26 dieną, stebėjau integruotą istorijos ir lietuvių kalbos pamoką, tema – „Istorija ir žmogus“, kuri buvo vedama 5 klasės mokiniams. Šios tarpdisciplininės pamokos tikslas – suteikti mokiniams plataus konteksto žinių apjungiant du mokomuosius dalykus.

Mano stebėtoje pamokoje buvo analizuojamos 1863 – 1864 m. sukilimo aplinkybės. Ankstesnėse pamokose nagrinėtos temos ir gauta informacija padėjo mokiniams kūrybiškai atlikti mokytojų pateiktas užduotis.

Integruotos pamokos svarbiausias sudėtinis komponentas – struktūra. Šis aspektas pamokoje buvo stipriai jaučiamas: suskirstymas komandomis (pagal ištrauktos juostelės spalvą), supažindinimas  su  tikslais, uždaviniais, veiklomis ir siektinais rezultatais. Pamokos medžiaga pateikta skaidrėse, kuriose pavaizduota to meto aplinka, ženklai ir tautosakos elementai, paveikslai. Skaidrėse mokytojos pateikė užuominas, kurios padės atlikti užduotis. 5 klasės mokiniams dėstoma informacija, kuri paremta vizualizacija, efektingai perteikiama, juolab kad jų dėmesį sukausto įdomus vizualinis sprendimas.  Istorija ir literatūra derėjo bendrame kontekste, nuolat viena kitą papildydamos. Istorijos mokytoja akcentavo esminius faktus, o lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja išskyrė žmogaus emocinius išgyvenimus, pasitelkiant dainuojamosios tautosakos elementus.

Aiškios dvi pamokos dalys – aiškinimas, įtraukiant mokinius į diskusijas, ir mokinių praktinė veikla, kuomet buvo atliekamos trys užduotys, bei mokinių įsivertinimas. Įdomios užduotys parodė, kaip įdėmiai mokiniai klausėsi mokytojų aiškinimo ir kiek atkreipė dėmesį į vizualinius aspektus. Po kiekvienos užduoties atlikimo vyko pasitikrinimas ir įsivertinimas. Iš mokinių emocijų bei mokymosi rezultatų, galiu teigti, kad ir mokytojų, ir mokinių darbas pasiekė maksimalų rezultatą. Integruota pamoka buvo intensyvi.

Man, kaip būsimai pedagogei, buvo ir informatyvu, ir įdomu stebėti, kokius metodus ir inovacijas pasitelkus galima pravesti įdomią pamoką 5 klasių mokiniams. Integruota pamoka reikalauja didelio pasiruošimo ir supratimo, kokias priemones naudoti, kad mokinys iš klasės išeitų su tam tikru „žinių bagažu“. Iššūkis -  išlaikyti mokinių dėmesį, kai pamoka tampa nestandartine, ypač kai tie mokiniai dar tik penktokai. Kaip ir minėjau, jog stiprioji tokios pamokos formos pusė yra struktūra. Mano nuomone svarbu tai, jog integruota pamoka nebuvo pramoga mokiniams. Mokytojos susiejo ne dalykų temas, o pačius dalykus. Šiuo atveju buvo istorijos ir lietuvių literatūros kompleksas, aiškinant istorijos ryšį su žmogumi.“