Apie gimnaziją

Pavadinimas

UGNĖ, VERONIKA IR  PETRAS  KARVELIAI

Trumpa biografija ir nuopelnai Lietuvai

 

Noreikiškių-Karvelių dvaras

Šis dvaras yra maždaug už 2,5 km į pietryčius nuo mūsų gimnazijos. 1897 m. jis pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. 1926 m. dvarą su 80 ha žemės įsigijo Petras Karvelis, Ugnės tėvas, kuris pertvarkė dvarą taip, kaip jį matome šiandien. Iki 1940 m. tai buvo vienas moderniausių ir pelningiausių ūkių Lietuvoje, kuriame buvo auginami mėsiniai galvijai, sėkliniai augalai, daržovės, javai. Ūkio produkcija buvo sėkmingai prekiaujama užsienyje.

Dvare vyko aktyvus visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Čia rinkdavosi visas to meto laikinosios sostinės kultūros, meno ir politikos elitas, kuriuos svetingai priimdavo Veronika Bakšytė-Karvelienė. Dvare taip pat svečiuodavosi Karvelių šeimos globojami kelių korporacijų studentai.

 

Veronika Bakšytė-Karvelienė

Ugnės mama gimė 1898 m. Utenos apskrityje. 1929 m. Karaliaučiaus universitete ji įgijo filosofijos mokslų daktarės laipsnį. Mokėjo keturias užsienio kalbas, įvairiomis temomis rašė straipsnius žurnalams „Moteris“ ir „Vaidilutė“. Laikinojoje sostinėje dalyvavo Kalinių globos, Mergaičių globos, Motinos ir vaiko draugijose. Tiek Lietuvoje, tiek emigracijoje prisidėjo prie katalikiškos veiklos. Už nuopelnus Katalikų akcijai tuometinis popiežius Pijus XII Veroniką Bakšytę-Karvelienę apdovanojo ordinu „Pro Ecclezia et Pontifike“. Gimnazijos muziejuje galima pamatyti nuotrauką, darytą apdovanojimo Vatikane metu.  V. Bakšytė-Karvelienė mirė 1952 m., palaidota Strasbūre.

 

Petras Karvelis

Ugnės tėvas gimė 1897 m. Marijampolės apskrityje. 1923 m. Vroclavo universitete įgijo mokslų daktaro laipsnį. Tokios daugiaplanės ir įvairiapusės asmenybės susiformuoja retai: Petras Karvelis buvo ne tik puikus ūkininkas savo dvare, bet ir sumanus politikas – I-ojo, II-ojo ir III-ojo Seimo narys, vyriausybės narys, dirbęs finansų ministro Leono Bistro ir Augustino Voldemaro ministrų kabinetuose. Buvo tapęs Žemės ūkio banko valdytoju. Jo iniciatyva įsteigtos „Lietmedžio“, „Žaibo“ ir „Inkaro“ bendrovės. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, žinomas kaip aktyvus krikščionis demokratas ir ateitininkas.

Gyvendamas išeivijoje, nemažai prisidėjo prie VLIK’o (Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo komiteto) veiklos. Mirė 1976 m., palaidotas Baden-Badene.

 

 

Ugnė Karvelis

Vienintelė garsios šeimos dukra gimė 1935 m. birželio 13 d. Noreikiškių-Karvelių dvare. Apie dvare praleistus laimingus savo vaikystės metus ir karo laikotarpį Ugnė vėliau parašė knygą „Traukinių daugiau nebus“. Sovietams okupavus Lietuvą, Ugnė su tėvais emigravo į Vokietiją, ten mokėsi privačioje vienuolių mokykloje. Karo metu, grįžus į Lietuvą, Ugnė mokslą tęsė Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Po karo, šeimai atsidūrus DP stovykloje Vokietijoje, Ugnė lankė prancūzų gimnaziją Tiubingene, vėliau Paryžiaus Sorbonos universitete studijavo politikos mokslus ir literatūrą. Gyvendama Niujorke, mokėsi Kolumbijos universitete ekonomikos ir istorijos.

Po studijų Ugnė apsigyveno Paryžiuje, kur dirbo žurnale “LEkspress“ tarptautinių reikalų skyriuje, leidykloje „Editions Gallimard“ Lotynų Amerikos, Ispanijos, Portugalijos ir Rytų Europos literatūros skyrių vadove. Paryžiaus radijuje vedė kultūros laidas. Ugnė gerai pažinojo Čilės prezidentą Salvatorą Aljendę ir artimai bendravo su Fideliu Kastro, kuris už nuopelnus, populiarinant Kubos literatūrą, apdovanojo ją ordinu. Nuolat būdama šių kraštų literatūros elito gretose, Ugnė sutiko ir savo gyvenimo didžiąją meilę – argentiniečių rašytoją Chulio Kortazarą. Mokėdama anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbas, ji vertė šių šalių rašytojų kūrinius.

1976 m. Ugnė vėl atvyko į Lietuvą. Tai tebuvo trumpas, dviejų dienų tarnybinis vizitas. Ilgesniam laikui ji atvažiavo 1988 m., kada  Lietuvoje  prasidėjo Sąjūdis ir Atgimimas. Sekdama tų dienų įvykius, sugalvojo sukurti dokumentinius filmus apie dainuojančią Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Šį projektą sėkmingai įvykdė su kauniečiu režisieriumi Henriku Gulbinu. Siekdama supažindinti Vakarų skaitytojus su lietuvių literatūra, Ugnė išvertė K. Donelaičio, Maironio, J. Aisčio, S. Neries, V. Mykolaičio-Putino ir B. Sruogos kūrinius. 1991-1992 m. jos organizuotam Baltų kultūros sezonui Paryžiuje Ugnė išvertė ir pristatė J. Marcinkevičiaus, S. Gedos, R. Gavelio, M. Martinaičio, B. Vilimaitės, G. Patacko, A. A. Jonyno, S. T. Kondrato ir J. Ivanauskaitės kūrybą.

Lietuvai tapus nepriklausoma, Ugnė aktyviai įsijungė į UNESCO veiklą. 1994 m. jos iniciatyva į UNESCO kultūrinį paveldą įtrauktas Vilniaus senamiestis. 1995 m. tuometinis Lietuvos prezidentas A. Brazauskas patvirtino Ugnę Karvelis Lietuvos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie UNESCO. 2000 m. ambasadorės dėka į UNESCO paveldą įtraukiama ir Kuršių Nerija, o 2001 m. – Lietuvos  kryždirbystė, kaip nematerialus paveldas. Už nuopelnus Lietuvai prezidentas V. Adamkus 2001 m. apdovanojo Ugnę Gedimino ketvirto laipsnio kryžiaus ordinu. Tais pačiais metais jai buvo suteiktas Lietuvos „Metų Moteris“ vardas.

2002 m. kovo 4 d. Ugnė mirė savo namuose, Paryžiuje. Pagal jos valią jos kūnas buvo kremuotas, o pelenai išbarstyti virš Baltijos jūros.

2005 m., įgavus gimnazijos statusą, Noreikiškių vidurinei mokyklai buvo suteiktas Ugnės Karvelis vardas.

 

 

Gimnazijos atributika

Gimnazijos herbas. Ąžuolas mūsų gimnazijos herbe pavaizduotas neatsitiktinai. Storas, tvirtas, šakotas ąžuolas, kas rudenį pribarstantis daugybę gilių, auga mokyklos kieme. Iš lietuvių mitologijos atėjęs ąžuolo simbolis – tai tvirtybė, jėga, ištvermė. Jo šakos stiebiasi į saulę – šviesos, šilumos nešėją. Šaknys skverbiasi į žemę – tai mūsų praeitis, istorija, pamatas, ant kurio statomas tautos rūmas. Tvirtą, nebijantį gyvenimo vėtrų, siekiantį žinių, gėrio ir šviesos, gerbiantį savo tautos praeitį ir kuriantį ateitį – tokį žmogų stengiamės užauginti.

 

Gimnazijos vėliava. Gimnazijos vėliava pagaminta iš žalios spalvos atlaso. Centre išsiuvinėtas gimnazijos herbas. Vėliava įnešama per gimnazijos šventes.

 

Gimnazijos uniforma. Gimnazijoje uniformą pradėjome dėvėti 1998–1999 m.m. Kad ji reikalinga, nusprendė mokyklos bendruomenė: moksleiviai ir jų tėvai, atsakydami į anketos klausimus. Pradinių klasių mokinių uniforma – tai tamsiai žalios spalvos trikotažinis megztinis ir liemenė, puošti gimnazijos herbu. Uniformos modelį kūrė patys moksleiviai ir dailės mokytojai. 5–8  ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai nuo 2011–2012 m.m. dėvi tamsiai mėlynos spalvos švarkus, kelnes, mokinės – languotus sijonus ir mėlynos spalvos klasikinius švarkus. Uniformą puošia ženklelis su gimnazijos herbu.

 

Gimnazijos logotipas. 2016 m. pavasarį  bendruomenė išsirinko gimnazijos simbolinį ženklą - stilizuotą ąžuolą, kurį naudojame elektoniniuose dokumentuose, reprezentuodami gimnaziją.

Istorija

Pirmoji mokykla Noreikiškėse pradėta organizuoti 1948 m. dabartinės Ringaudų seniūnijos patalpose. Mokyklos steigėjas – mokytojas Pranas Skaisgiris, ji pavadinta Karkiškių pradine mokykla. Pirmieji mokslo metai joje prasidėjo 1949 m., nuo 1952 m. mokyklos vedėja paskirta mokytoja Liuda Jakubauskienė, ji Karkiškių pradinei mokyklai vadovavo 12 metų. Mokykla uždaryta 1966 m. Per šešiolika metų Karkiškių pradinę mokyklą baigė 214 mokinių. 1964 m. LŽŪA pirmajame bendrabutyje atidaryta Noreikiškių pradinė mokykla, joje mokėsi tik 20 pradinukų. Mokyklos direktore paskirta Genovaitė Kemėšienė. 1966 m. mokykla išplėtė savo patalpas: 5-ojo bendrabučio (dabar 7-ojo) pirmas aukštas buvo pritaikytas mokyklai, veikė jau ir penkta klasė . Augo mokinių skaičius, jų buvo 112, o 1970 m. jau 198. Tais metais mokyklą baigė 1-oji aštuntokų laida. 1974/75 m.m. mokyklos direktoriumi paskirtas Stanislovas Vėgėlė. Daug direktoriaus pastangų ir energijos pareikalavo naujosios mokyklos projektavimas ir statybos organizavimas. 1977 m. naujosios Noreikiškių mokyklos statyba baigta. Prieš mokslo metų pradžią sujungtos Noreikiškių ir Tabariškių aštuonmetės mokyklos. Tabariškių aštuonmetė mokykla buvo išaugusi iš 1932 m. įkurtos pradžios mokyklos. Pradžios mokyklos vedėjas buvo A. Markauskas. Pokario metais ji tapo progimnazija, vėliau – vidurine mokykla (direktorius Zubrickas), tačiau dėl negausių aukštesniųjų klasių mokinių teliko aštuonmetė. Jai nuo 1959 m. iki uždarymo vadovavo direktorius Juozas Mardosas. 1977 m. spalio 9 d. įvyko iškilmingas Noreikiškių vidurinės mokyklos atidarymas. Mokyklos direktoriumi paskirtas Stanislovas Vėgėlė, dirbo 21 mokytojas. Nuo 1978 m. dešimt metų mokyklai vadovavo Vaclovas Driukas, didelį dėmesį skyręs bendrai mokyklos ir aplinkos tvarkai, mokomojo proceso gerinimui, užklasinės veiklos tobulinimui. 1988 m. buvo įvestas sustiprintas humanitarinis mokymas, dėstoma lotynų kalba. 1988 m. kolektyvo susirinkime naujuoju mokyklos direktoriumi išrinktas jaunas mokyklos mokytojas Arūnas Bučnys, kuris mokyklai vadovavo penkerius metus. Tai buvo Lietuvos atgimimo laikotarpis, kurio euforiją išgyveno ir mūsų mokyklos bendruomenė. Ugdymo procese atsigręžta į gilesnį tautinės savimonės formavimą. 1993-1999 m.m. mokyklai vadovavo Valerijus Makūnas. Šiuo laikotarpiu atnaujintas mokyklos interjeras, įkurtas skulptūrų parkas, atidarytas mokyklos muziejus, įrengtas informatikos kabinetas, pradėta ketvirtojo aukšto statyba. 2000-2009 m. mokyklai vadovavo Romansas Valys. 2001 m. baigta 4-ojo aukšto statyba, įkurta 16 naujų kabinetų, trečioji sporto salė, rekonstruota mokyklos biblioteka, valgykla. 2009-2013 m. gimnazijai vadovavo Arūnas Bučnys. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. gimnazijai vadovauja Rolandas Kučiauskas. 2005 m. balandžio mėn. mokyklai suteiktas Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos vardas. Tais metais mokykloje dirbo 89 mokytojai (iš jų - 1 ekspertas, 35 mokytojai metodininkai,  40 vyresniųjų mokytojų), mokėsi 1009 mokiniai. Mokykla išleido 26 abiturientų laidą (tai buvo pirmoji gimnazistų laida), kuri sėkmingai (83,4 proc.) stojo į aukštąsias mokyklas. Iš viso gimnazijoje išleistos 36 abiturientų laidos (11 gimnazistų laidų). Nuo 2014-2015 m.m. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu prie gimnazijos prijungtas Ežerėlio vidurinio ugdymo skyrius.

Kur yra gimnazija

Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija įsikūrusi Kauno rajone, 7 km į vakarus nuo Kauno miesto, kairiajame Nemuno krante, botaninio zoologinio Kamšos draustinio teritorijoje. Ji priklauso Akademijos seniūnijai. Už 1,5 km į šiaurės rytus nuo gimnazijos yra Aleksandro Stulginskio universitetas. Į šiaurės vakarus nuo mokyklos – miško pakraštyje, Obelynėje – žymaus gamtininko Tado Ivanausko sodyba ir Obelynės parkas.